Maironio
poezija, laiškų ir pamokslų fragmentai, Sigito Gedos sonetai iš ciklo
„Maironio mirtis“,
Juozo Naujalio, Aleksandro Kačanausko dainos,
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudai.
Skaito
aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas,
dainuoja
dainininkė Rita Preikšaitė (mecosopranas),
fortepijonu
skambina pianistė Rūta Blaškytė.
Nuoširdžiai
dėkojame mecenatams Ramunei
ir Gintautui Vitkams iš Los Andželo (Kalifornija, JAV),
ir visiems
bičiuliams Lietuvoje,
padėjusiems įgyvendinti šį leidybinį projektą, kurį iš dalies
finansavo Kultūros rėmimo fondas
|
-
Sigitas Geda
Triptichas apie Maironį
fragmentas
-
<...> Tam tikrame
istorijos tarpsny lietuviams labai rūpėjo geografinės erdvės, vėliau bandyta
sekti lotyniškais, graikiškais, lenkiškais kūrybos pavyzdžiais, bandyta
tapti visaverčiais žmonėmis reiškiantis per kitas tautas, gudėjant ir
vokietėjant, ir tik per Baranauską, Maironį būsim galutinai įtikėję savo
kūrybinėm galiom, savo, kaip visavertės nacijos, pašaukimu.
-
Kodėl būtent taip?
Pirmiausia jie suteikė ir mums patiems, ir mūsų istorijai, mūsų
gamtovaizdžiui idealybės projekcijas. Visoms tautoms aktualūs dalykai čia
pripildyti nacionalinės būties ir patirties, suformuluoti šlifuotais
gimtosios kalbos žodžiais.
-
Jie yra mūsų alfa ir
omega, iš jų galime burti sau ir kitiems, juos galime senu daugelio tautų
papročiu dėti po galva sergančiam žmogui ir dovanoti jaunavedžiams, siųsti į
tolimas šalis nublokštiems žmonėms, trokštantiems atgaut savo vertę ir žemę
po kojom. Jie veidrodiškai mus apgaubę, juose – mintys apie praeitį, idėjos
ir įspėjimai dėl ateities. Greta jų, ypač greta Maironio, kiekvienas galime
pasimatuoti savo moralinį ūgį.
-
Savaip žvelgiant, tai
paskutinis lietuvių poetas. Gal nebus sumenkinta, tariant, kad ir Sruoga, ir
Binkis, ir Putinas, ir dar daugelis po jo, iki mūsų pačių – daug žemiškesni.
Maironiui buvo apreikšta, pašnabždėta Dievo; mes, Heideggerio žodžiais,
bergždžiojo laiko, o Elioto žodžiais – bevaisės žemės poetai. Tai didžioji
poezijos drama, kurios dalyviai visi mes, gyvieji. Ir poezijos, ir pasaulio
drama. <...>
- ,,Šiaurės Atėnai“ 2002 m. lapkričio 2 d. Nr. 41 (627)
|