-
-
Gimiau Rusijoje, augau Žemaitijoje, „išskridau” į
Vilnių, „nutūpiau” Kaune.
-
Bet tai tik ... „persikėlimas iš vietos į vietą. Taip ir uodas skraido.” Dvasia (Tavo, Jūsų, mano...) dūsta
nuo vartotojiškos kasdienybės, nes Ji sutverta Aukštybei.
-
1974 m. perskaičiau R.Bacho
„Žuvėdrą” – nusinešė ir nebepaleido. Nors esu žvirblių – geriausiu
atveju – kregždžių giminės, kas uždraus fantazuoti, svajoti,
pasileisti Vaizduotės keliais, ilgėtis? Laisvas, drąsus, baltas paukštis –
mūsų Sielos simbolis.
-
Ši istorija tapo mano (ir Jūsų)
giesme, malda, melodija, kuri niekada nenusibosta.
-
Linkiu šios istorijos klausytojams
Laimingos Kelionės „...link Tolimųjų Uolų”.
-
Doloresa