Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai

BALTŲ MITINIO PASAULIO ŠVENTUMAS
Dalyvauja dr. Dainius Razauskas
Anonsas Laida

Kodėl baltų mitologinis pasaulėvaizdis neatsiejamas nuo šventumo? Ir kas iš tiesų yra mitai?
Kaip pasireiškia mitologinio ir realaus pasaulio sąveika? Kuo ypatingas Vyčio simbolis? Atsakymus į šiuos klausimus
surasime su mitologu Dainiumi Razausku pirmoje televizijos ciklo laidoje apie baltų kultūrą per Balticum TV

VIJOS, RIŠANČIOS SU SENOVĖS LIETUVIAIS
Dalyvauja archeologas Evaldas Babenskas
Anonsas Laida

Archeologas, juvelyras, dainų autorius ir atlikėjas Evaldas Babenskas yra „metalistas“ visomis prasmėmis:
jis rekonstruoja tūkstantmečių senumo metalinius papuošalus, groja grupėje „Obtest“, domisi chtoniškaisiais baltų simboliais.
Kokios vijos riša ir jį, ir mus su senovės lietuviais?

MITŲ PRASMIŲ RAŠTAI
Dalyvauja prof. habil. dr. Kęstutis Nastopka
Anonsas Laida

Literatūrologas Kęstutis Nastopka save vadina Algirdo Greimo mokiniu ir yra sakęs,
kad jo gyvenimo prasmė – įtvirtinti Greimo semiotiką Lietuvoje. Sužinosime, kodėl pasaulyje domimasi šiuo mokslu,
išgirsime komentarą „Zuikių dievo reabilitacijos klausimu“, ką reiškia „vėliava“ – pažvelgsime į mitų prasmių raštus

GINTARO TRADICIJA

Dalyvauja prof. dr. Adomas Butrimas

Kiekvienas lietuvis mano, kad ką jau ką, o apie gintarą tai jau žino viską. Ar iš tiesų?

Įsitikinkite patys – meno istorikas, archeologas Adomas Butrimas papasakos apie gintaro tradiciją baltų žemėse:

surastus akmens amžiaus gintaro dirbinius, unikalius gintaro skridinius, jų simbolinę prasmę

BALTŲ KALBŲ LIKIMAI
Dalyvauja doc. dr. Vytautas Rinkevičius
Anonsas Laida

Pasaulyje yra apie septynis tūkstančius kalbų.
Lietuvių kalba laikoma archajiškiausia iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų.
Kas vienija baltų kalbas? Kas mes – baltai ar aisčiai? Kodėl prūsų kalba išnyko? Kaip ji atkuriama?
Laidoje apie baltų kalbų likimus svarstysime su kalbos istoriku, poliglotu Vytautu Rinkevičiumi

Sutartinių kosmogoniniai kodai

Dalyvauja prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė

Sutartinės yra unikalios dar ir todėl, kad jose išsaugoti senovės baltų kosmogoniniai kodai.

Ką reiškia metafora „giesmių kamuolys“? Kokius Visatos simbolius atspindi kanoninės trejinės ir keturinės?

Ką reiškia „rinkti sutartinę“? Koks ryšys tarp sutartinių ir simbolių, atstovaujančių Dangaus sferą?

Į šiuos klausimus gilinsimės su garsiausia sutartinių žinove ir tyrėja etnomuzikologe Daiva Vyčiniene

Jorės šventės prasmė senovės baltų tikėjime
Dalyvauja senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausioji krivė,
folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, kultūros sociologė Inija Trinkūnienė
Anonsas Laida

Molėtų krašto muziejaus Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė.
Kokios atliekamos apeigos ir ritualai? Kokias dvasines vertybes puoselėja romuviai?
Ir ką reiškia simbolis Žalčių svastika? Laidoje – išskirtinis pokalbis su Inija Trinkūniene,
senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausiąja krive

GRIAUSMAVALDIS PERKŪNAS
Dalyvauja habil. dr. Nijolė Laurinkienė
Anonsas Laida

Pasak mitologės Nijolės Laurinkienės, vienas ryškiausių lietuvių mitologijos personažų
yra griaustinio dievas Perkūnas. Laidoje sužinosime apie Perkūno veiklos sferas, vardus, šeimą,
kas yra jo priešininkas, kodėl tarp jų nuolat vyksta kova ir – apie Saulės simbolį

APIE SIMBOLIUS, ŽENKLUS IR RELIGIJAS
Dalyvauja doc. dr. Naglis Kardelis
Anonsas Laida

Filosofas Naglis Kardelis padės išsiaiškinti, ką reiškia sąvoka „simbolis“ ir kaip ji interpretuojama filosofijoje,
ar žodžiai „simbolis“ ir „ženklas“ reiškia tą patį, kokia buvo graikų pagonybė. Sužinosime mokslininko filosofinę viziją
apie religijų ateitį Lietuvoje ir kokia yra Pasaulio medžio simbolinė prasmė

JUDESIŲ KALBOS PRASMĖS BALTŲ KULTŪROJE

Dalyvauja doc. dr. Dalia Urbanavičienė

Ar iš žaidimais ir pokštais virtusių formų galima atstatyti lietuvių šokių archetipus, apeigų ritualus?

Kuo pasižymi autentiški baltų tradiciniai šokiai, kuo jie skiriasi nuo stilizuotų? Judesių kalbos prasmes baltų kultūroje atskleis

bene ryškiausia choreologijos tyrinėtoja Lietuvoje Dalia Urbanavičienė

Lietuvių tradiciniai kostiumai – žvilgsnis į gyvenimą senovėje

Dalyvauja etnografė, istorikė Dalia Bernotaitė-Beliauskienė

Kokie yra tradiciniai lietuvių drabužiai? Kokie regioniniai savitumai atsiskleidžia jų spalvose, deriniuose, puošyboje?

Dairysimės ne tik po unikalią parodą Radvilų rūmuose, bet ir Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus saugykloje

su jos vedėja Dalia Bernotaite-Beliauskiene, lietuvių materialinės ir dvasinės kultūros tyrinėtoja bei puoselėtoja

Medžių mitiniai įvaizdžiai senovės lietuvių pasaulėvaizdyje

Dalyvauja prof. dr. Libertas Klimka

Kodėl senovės lietuviai gerbė medžius? Ir kokius? Profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka

papasakos apie populiariausių mūsų šalyje medžių mitinius įvaizdžius: kokia ąžuolo reikšmė pagoniškuose kultuose,

ką simbolizuoja liepa ir ką liaudyje vadino „vynas žaliasai“, kodėl uosio aklumas siejamas su teisybe

ir kokią vietą senovės lietuvių tikėjime užėmė šermukšnis

APIE BALTIŠKĄSIAS TEOFANIJAS

Dalyvauja prof. dr. Rimantas Balsys

Kaip klasifikuojami senovės baltų dievai? Ir kuo reikšmingi ritualus atpasakojantys mitai?

Kokiais argumentais remiantis, galima įrodyti, kad senasis baltų tikėjimas visavertis?

Teirausimės nenuilstančio senosios baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojo

Rimanto Balsio laidoje apie baltiškąsias teofanijas

Senųjų rašytinių šaltinių patikimumo problema. Matas Pretorijus

Dalyvauja Klaipėdos universiteto etnologijos mokslo krypties doktorantas Žydrūnas Vičinskas

Su kokiomis problemomis susiduria mokslininkai, analizuodami ikikrikščioniškąją baltų kultūrą?

Jaunas mokslininkas Žydrūnas Vičinskas papasakos, kokiais būdais siekia nustatyti

Prūsijos kultūros istoriko Mato Pretorijaus užfiksuotos mitologinės medžiagos patikimumą,

apie kronikininko gyvenimo kelią ir kuo ypatinga saulašarė

Dangaus šviesulių mitiniai vaizdiniai

Dalyvauja etnokosmologas Jonas Vaiškūnas

Pokalbyje apie dangaus šviesulių mitinius vaizdinius etnokosmologas Jonas Vaiškūnas atskleis,

kada Lietuvos danguje matome daugiausia žvaigždžių, su kuo mūsų protėviai siejo dangaus šviesulius,

koks yra senasis lietuvių zodiakas ir ką simbolizuoja verpsčių ornamentai

PADAVIMŲ ĮKVĖPTAS DEBESŲ MENAS

Dalyvauja menininkė Jūratė Buožienė

„Debesų menas“, – taip savo kūrybą juokaudama apibūdina menininkė Jūratė Buožienė.

Sužinosime, kas įkvepia kurti unikalius paveikslus, kuo ypatinga autorės sukurta tekstilės marginimo ir rišimo technika

bei kuo ji skiriasi nuo kitų, žinomų Lietuvoje, kaip vyksta kūrybos procesas ir – apie simbolį Jūrmatė

APIE KURŠIŲ GENTĮ IR JOS ŽMONIŲ GYVENIMĄ

Dalyvauja akademikas, prof. habil. dr. Vladas Žulkus

Anonsas Laida

Kokį laikotarpį galime pavadinti kuršių suklestėjimo amžiumi? Ar iš tiesų kuršiai buvo „žiaurūs ir itin turtingi stabmeldžiai“?

Kas yra tarpgentinės dykros, kaip jos siejamos su senąja baltų pasaulėžiūra? Teirausimės akademiko Vlado Žulkaus,

bene vienintelio archeologo Lietuvoje, nuosekliai ir ilgą laiką tyrinėjančio kuršių kultūrą kaip sudėtinę viso Baltijos regiono kultūros dalį

Įvaizdinių prasmės

Dalyvauja senovinių simbolių ir jų prasmių tyrinėtoja Rasa Ambraziejienė

Anonsas Laida

Kokios yra pagrindinės mus supančio pasaulio galios? Ką reiškia taškas? Vertikalė ir horizontalė?

Žodžiai „įvaizdinys“, „skvarma“? Plačiau sužinosime pokalbyje su knygos „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“

autore Rasa Ambraziejiene, tyrinėjančia senovinius simbolius ir jų prasmes

UGNIES MITINĖ SAMPRATA

Dalyvauja doc. dr. Dalia Senvaitytė

Anonsas Laida

Etnologė Dalia Senvaitytė papasakos apie ugnies sampratą baltų mitinėje pasaulėžiūroje:

kokios yra ugnies rūšys ir kokie yra ugnies vardai bei globėjai, kaip anksčiau buvo reglamentuojamas

elgesys su ugnimi, kokios yra ugnies ritualinės funkcijos

TELEGRAMA ALGIRDUI JULIUI GREIMUI

Dalyvauja doc. dr. Marijus Šidlauskas

Anonsas Laida

Kodėl poetas Sigitas Geda rašė „Telegramą Algirdui Juliui Greimui“? „Kairiarankio kentauro“ – Sigito Gedos pėdomis

seksime su literatūros tyrinėtoju, kritiku, vertėju Marijumi Šidlausku. Pakeliui svarstysime, kuo ypatingi poetai,

kodėl Sokratas kalbasi su vėju, ir kodėl, pasak Greimo, „mūsų nudievintoje ir nužmogintoje kultūroje,

kur nebetikima į jokias vertybes, poezijos kalba vienintelė išsaugojo sakralinę meno dimensiją“

Artėjimas prie Algirdo Juliaus Greimo

Dalyvauja prof. habil. dr. Arūnas Sverdiolas

Anonsas Laida

Ar galima drauge būti ir lietuviu, ir žmogumi, sirgti ir Lietuva, ir žmonija? Kaip suvaldyti vidinę sumaištį

ir kaip įveikti lietuviškosios kultūros provincialumą? Su A. J. Greimo centro vadovu filosofu Arūnu Sverdiolu

artėsime prie iškiliausio lietuvių semiotiko Algirdo Juliaus Greimo galvojimų

Apie laimę ir deivę Laimą

Dalyvauja dr. Daiva Vaitkevičienė

Anonsas Laida

Mitologė Daiva Vaitkevičienė atskleis, kaip mitologijoje aiškinama,

kas yra žmogaus laimė: sužinosime, kuo rūpinasi deivė Laima ir kaip dauginti laimę, yra viena Laima ar trys laimos,

ką reiškia išsireiškimas „laimė kaip... kepurė“ ir kokie yra su tuo susiję ritualiniai veiksmai,

taip pat – apie simbolius Žirgeliai ir Roželė

NUO REGIMO IKI NEREGIMO

Dalyvauja doc. dr. Stanislovas Juknevičius

Anonsas Laida

Kas tai yra „neregimas“ ir kokios jo pasireiškimo formos? Ką reiškia „etniniai“ ir „bendražmogiškieji“ mitai?

Kokios yra pagrindinės mitų funkcijos ir religinių mitų ypatybės? Filosofas, religijotyrininkas Stanislovas Juknevičius

ves nuo „regimo“ iki „neregimo“, atskleisdamas mitų vaidmenį pasaulėžiūroje

Žmogaus ir gyvūnų vaizdavimas baltų dailėje

Dalyvauja dr. Marius Iršėnas

Anonsas Laida

Dailės istorikas Marius Iršėnas susitikimo Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“ metu papasakos apie tai,

ką vadiname baltų daile ir ką priskiriame baltų palikimui, kokie žinomi seniausi žmogaus atvaizdai, siejami su baltų kultūra,

kokie gyvūnai radiniuose vaizduojami dažniausiai ir kas būdinga baltų vaizdavimo stiliui

Vaikų mitinės baimės tradicinėje lietuvių pasaulėjautoje

Dalyvauja etnologė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė

Anonsas Laida

Kokios mitinės būtybės tradiciniuose lietuvių vaikų gąsdinimuose populiariausios? Kokio pobūdžio ir su kuo susijusių

vaikų gąsdinimų sutinkama dažniausiai? Ko siekiama, gąsdinant vaikus? Apie vaikų mitines baimes tradicinėje lietuvių pasaulėjautoje

kalbėsime su etnologe, Vilniaus universiteto doktorante Vita Džekčioriūte-Medeišiene

Kūrybos realybė ir... padavimai, nupiešti smėlyje
Dalyvauja dailininkė, meno dr. Monika Furmanavičiūtė
Anonsas Laida

„Skrajojančių ežerų“ žiūrovai kiekvienoje laidoje matė rankas, piešiančias padavimus smėlyje.
Štai ir atėjo laikas pristatyti piešinių autorę. Dailininkė, meno daktarė Monika Furmanavičiūtė –
garsi lietuvių jaunosios kartos tapytoja. Teirausimės, kokią realybę vaizuoja tapybos darbai ir
kokios temos artimos, dar – apie kūrybinius eksperimentus, šaržus ir smėlio istorijas

„XX a. viduryje mes atsidūrėme tokioje padėtyje, kad žmogus, komanduojąs elektroninei mašinai, yra kartu ir galingas, ir bejėgis. (...)

Ši disproporcija (...) sudaro, savaime aišku, milžinišką pavojų žmonijos egzistencijai. Užtat man atrodo, kad žmogaus mokslų sukūrimas

yra ne tik XX amžiaus misija, bet ir visos žmonijos likimą determinuojanti būtinybė.“ Algirdas Julius Greimas

Anonsas Laida

Nuo 2017 m. balandžio 16 d. laidų ciklą transliavo Balticum TV.

Projektą iš dalies finansavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Kūrybinė grupė:

Saulius Gudas / operatorius

Natalija Kolesnik / operatorė

Eimantas Pivoriūnas / grafinio dizaino autorius

Už pagalbą dėkojame:

Nuo 2018 m. balandžio 15 d. kviečiame žiūrėti naują laidų ciklą

PO BALTŲ LIETUVĄ: PADAVIMŲ ŽEMĖLAPIS

Visos teisės saugomos. Laukiame Jūsų atsiliepimų ir pasiūlymų adresu sukasiplanetos@gmail.com




BALTŲ MITINIO PASAULIO ŠVENTUMAS Dalyvauja dr. Dainius Razauskas Anonsas Laida Kodėl baltų mitologinis pasaulėvaizdis neatsiejamas nuo šventumo? Ir kas iš tiesų yra mitai? Kaip pasireiškia mitologinio ir realaus pasaulio sąveika? Kuo ypatingas Vyčio simbolis? Atsakymus į šiuos klausimus surasime su mitologu Dainiumi Razausku pirmoje televizijos ciklo laidoje apie baltų kultūrą per Balticum TV
VIJOS, RIŠANČIOS SU SENOVĖS LIETUVIAIS Dalyvauja archeologas Evaldas Babenskas Anonsas Laida Archeologas, juvelyras, dainų autorius ir atlikėjas Evaldas Babenskas yra „metalistas“ visomis prasmėmis: jis rekonstruoja tūkstantmečių senumo metalinius papuošalus, groja grupėje „Obtest“, domisi chtoniškaisiais baltų simboliais. Kokios vijos riša ir jį, ir mus su senovės lietuviais?
MITŲ PRASMIŲ RAŠTAI Dalyvauja prof. habil. dr. Kęstutis Nastopka Anonsas Laida Literatūrologas Kęstutis Nastopka save vadina Algirdo Greimo mokiniu ir yra sakęs, kad jo gyvenimo prasmė – įtvirtinti Greimo semiotiką Lietuvoje. Sužinosime, kodėl pasaulyje domimasi šiuo mokslu, išgirsime komentarą „Zuikių dievo reabilitacijos klausimu“, ką reiškia „vėliava“ – pažvelgsime į mitų prasmių raštus
GINTARO TRADICIJA Dalyvauja prof. dr. Adomas Butrimas Anonsas Laida Kiekvienas lietuvis mano, kad ką jau ką, o apie gintarą tai jau žino viską. Ar iš tiesų? Įsitikinkite patys – meno istorikas, archeologas Adomas Butrimas papasakos apie gintaro tradiciją baltų žemėse: surastus akmens amžiaus gintaro dirbinius, unikalius gintaro skridinius, jų simbolinę prasmę
BALTŲ KALBŲ LIKIMAI Dalyvauja doc. dr. Vytautas Rinkevičius Anonsas Laida *Pasaulyje yra apie septynis tūkstančius kalbų.* *Lietuvių kalba laikoma archajiškiausia iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų.* Kas vienija baltų kalbas? Kas mes – baltai ar aisčiai? Kodėl prūsų kalba išnyko? Kaip ji atkuriama? Laidoje apie baltų kalbų likimus svarstysime su kalbos istoriku, poliglotu Vytautu Rinkevičiumi
Sutartinių kosmogoniniai kodai Dalyvauja prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė Anonsas Laida Sutartinės yra unikalios dar ir todėl, kad jose išsaugoti senovės baltų kosmogoniniai kodai. Ką reiškia metafora „giesmių kamuolys“? Kokius Visatos simbolius atspindi kanoninės trejinės ir keturinės? Ką reiškia „rinkti sutartinę“? Koks ryšys tarp sutartinių ir simbolių, atstovaujančių Dangaus sferą? Į šiuos klausimus gilinsimės su garsiausia sutartinių žinove ir tyrėja etnomuzikologe Daiva Vyčiniene
Jorės šventės prasmė senovės baltų tikėjime Dalyvauja senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausioji krivė, folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, kultūros sociologė Inija Trinkūnienė Anonsas Laida Molėtų krašto muziejaus Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė. Kokios atliekamos apeigos ir ritualai? Kokias dvasines vertybes puoselėja romuviai? Ir ką reiškia simbolis Žalčių svastika? Laidoje – išskirtinis pokalbis su Inija Trinkūniene, senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausiąja krive
GRIAUSMAVALDIS PERKŪNAS Dalyvauja habil. dr. Nijolė Laurinkienė Anonsas Laida Pasak mitologės Nijolės Laurinkienės, vienas ryškiausių lietuvių mitologijos personažų yra griaustinio dievas Perkūnas. Laidoje sužinosime apie Perkūno veiklos sferas, vardus, šeimą, kas yra jo priešininkas, kodėl tarp jų nuolat vyksta kova ir – apie Saulės simbolį
APIE SIMBOLIUS, ŽENKLUS IR RELIGIJAS Dalyvauja doc. dr. Naglis Kardelis Anonsas Laida Filosofas Naglis Kardelis padės išsiaiškinti, ką reiškia sąvoka „simbolis“ ir kaip ji interpretuojama filosofijoje, ar žodžiai „simbolis“ ir „ženklas“ reiškia tą patį, kokia buvo graikų pagonybė. Sužinosime mokslininko filosofinę viziją apie religijų ateitį Lietuvoje ir *kokia yra Pasaulio medžio simbolinė prasmė*
JUDESIŲ KALBOS PRASMĖS BALTŲ KULTŪROJE Dalyvauja doc. dr. Dalia Urbanavičienė Anonsas Laida Ar iš žaidimais ir pokštais virtusių formų galima atstatyti lietuvių šokių archetipus, apeigų ritualus? Kuo pasižymi autentiški baltų tradiciniai šokiai, kuo jie skiriasi nuo stilizuotų? Judesių kalbos prasmes baltų kultūroje atskleis bene ryškiausia choreologijos tyrinėtoja Lietuvoje Dalia Urbanavičienė
Lietuvių tradiciniai kostiumai – žvilgsnis į gyvenimą senovėje Dalyvauja etnografė, istorikė Dalia Bernotaitė-Beliauskienė Anonsas Laida Kokie yra tradiciniai lietuvių drabužiai? Kokie regioniniai savitumai atsiskleidžia jų spalvose, deriniuose, puošyboje? Dairysimės ne tik po unikalią parodą Radvilų rūmuose, bet ir Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus saugykloje su jos vedėja Dalia Bernotaite-Beliauskiene, lietuvių materialinės ir dvasinės kultūros tyrinėtoja bei puoselėtoja
Medžių mitiniai įvaizdžiai senovės lietuvių pasaulėvaizdyje Dalyvauja prof. dr. Libertas Klimka Anonsas Laida Kodėl senovės lietuviai gerbė medžius? Ir kokius? Profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka papasakos apie populiariausių mūsų šalyje medžių mitinius įvaizdžius: kokia ąžuolo reikšmė pagoniškuose kultuose, ką simbolizuoja liepa ir ką liaudyje vadino „vynas žaliasai“, kodėl uosio aklumas siejamas su teisybe ir kokią vietą senovės lietuvių tikėjime užėmė šermukšnis
APIE BALTIŠKĄSIAS TEOFANIJAS Dalyvauja prof. dr. Rimantas Balsys Anonsas Laida Kaip klasifikuojami senovės baltų dievai? Ir kuo reikšmingi ritualus atpasakojantys mitai? Kokiais argumentais remiantis, galima įrodyti, kad senasis baltų tikėjimas visavertis? Teirausimės nenuilstančio senosios baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojo Rimanto Balsio laidoje apie baltiškąsias teofanijas
Senųjų rašytinių šaltinių patikimumo problema. Matas Pretorijus Dalyvauja Klaipėdos universiteto etnologijos mokslo krypties doktorantas Žydrūnas Vičinskas Anonsas Laida Su kokiomis problemomis susiduria mokslininkai, analizuodami ikikrikščioniškąją baltų kultūrą? Jaunas mokslininkas Žydrūnas Vičinskas papasakos, kokiais būdais siekia nustatyti Prūsijos kultūros istoriko Mato Pretorijaus užfiksuotos mitologinės medžiagos patikimumą, apie kronikininko gyvenimo kelią ir kuo ypatinga saulašarė
Dangaus šviesulių mitiniai vaizdiniai Dalyvauja etnokosmologas Jonas Vaiškūnas Anonsas Laida Pokalbyje apie dangaus šviesulių mitinius vaizdinius etnokosmologas Jonas Vaiškūnas atskleis, kada Lietuvos danguje matome daugiausia žvaigždžių, su kuo mūsų protėviai siejo dangaus šviesulius, koks yra senasis lietuvių zodiakas ir ką simbolizuoja verpsčių ornamentai
PADAVIMŲ ĮKVĖPTAS DEBESŲ MENAS Dalyvauja menininkė Jūratė Buožienė Anonsas Laida „Debesų menas“, – taip savo kūrybą juokaudama apibūdina menininkė Jūratė Buožienė. Sužinosime, kas įkvepia kurti unikalius paveikslus, kuo ypatinga autorės sukurta tekstilės marginimo ir rišimo technika bei kuo ji skiriasi nuo kitų, žinomų Lietuvoje, kaip vyksta kūrybos procesas ir – apie simbolį Jūrmatė
APIE KURŠIŲ GENTĮ IR JOS ŽMONIŲ GYVENIMĄ Dalyvauja akademikas, prof. habil. dr. Vladas Žulkus Anonsas Laida Kokį laikotarpį galime pavadinti kuršių suklestėjimo amžiumi? Ar iš tiesų kuršiai buvo „žiaurūs ir itin turtingi stabmeldžiai“? Kas yra tarpgentinės dykros, kaip jos siejamos su senąja baltų pasaulėžiūra? Teirausimės akademiko Vlado Žulkaus, bene vienintelio archeologo Lietuvoje, nuosekliai ir ilgą laiką tyrinėjančio kuršių kultūrą kaip sudėtinę viso Baltijos regiono kultūros dalį
Įvaizdinių prasmės Dalyvauja senovinių simbolių ir jų prasmių tyrinėtoja Rasa Ambraziejienė Anonsas *Laida* Kokios yra pagrindinės mus supančio pasaulio galios? Ką reiškia taškas? Vertikalė ir horizontalė? Žodžiai „įvaizdinys“, „skvarma“? Plačiau sužinosime pokalbyje su knygos „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ autore Rasa Ambraziejiene, tyrinėjančia senovinius simbolius ir jų prasmes
UGNIES MITINĖ SAMPRATA Dalyvauja doc. dr. Dalia Senvaitytė Anonsas *Laida* Etnologė Dalia Senvaitytė papasakos apie ugnies sampratą baltų mitinėje pasaulėžiūroje: kokios yra ugnies rūšys ir kokie yra ugnies vardai bei globėjai, kaip anksčiau buvo reglamentuojamas elgesys su ugnimi, kokios yra ugnies ritualinės funkcijos
TELEGRAMA ALGIRDUI JULIUI GREIMUI Dalyvauja doc. dr. Marijus Šidlauskas Anonsas *Laida* Kodėl poetas Sigitas Geda rašė „Telegramą Algirdui Juliui Greimui“? „Kairiarankio kentauro“ – Sigito Gedos pėdomis seksime su literatūros tyrinėtoju, kritiku, vertėju Marijumi Šidlausku. Pakeliui svarstysime, kuo ypatingi poetai, kodėl Sokratas kalbasi su vėju, ir kodėl, pasak Greimo, „mūsų nudievintoje ir nužmogintoje kultūroje, kur nebetikima į jokias vertybes, poezijos kalba vienintelė išsaugojo sakralinę meno dimensiją“
Artėjimas prie Algirdo Juliaus Greimo Dalyvauja prof. habil. dr. Arūnas Sverdiolas Anonsas *Laida* Ar galima drauge būti ir lietuviu, ir žmogumi, sirgti ir Lietuva, ir žmonija? Kaip suvaldyti vidinę sumaištį ir kaip įveikti lietuviškosios kultūros provincialumą? Su A. J. Greimo centro vadovu filosofu Arūnu Sverdiolu artėsime prie iškiliausio lietuvių semiotiko Algirdo Juliaus Greimo galvojimų
Apie laimę ir deivę Laimą Dalyvauja dr. Daiva Vaitkevičienė Anonsas *Laida* Mitologė Daiva Vaitkevičienė atskleis, kaip mitologijoje aiškinama, kas yra žmogaus laimė: sužinosime, kuo rūpinasi deivė Laima ir kaip dauginti laimę, yra viena Laima ar trys laimos, ką reiškia išsireiškimas „laimė kaip... kepurė“ ir kokie yra su tuo susiję ritualiniai veiksmai, taip pat – apie simbolius Žirgeliai ir Roželė
NUO REGIMO IKI NEREGIMO Dalyvauja doc. dr. Stanislovas Juknevičius Anonsas *Laida* *Kas tai yra „neregimas“ ir kokios jo pasireiškimo formos? Ką reiškia „etniniai“ ir „bendražmogiškieji“ mitai?* *Kokios yra pagrindinės mitų funkcijos ir religinių mitų ypatybės? Filosofas, religijotyrininkas Stanislovas Juknevičius* *ves nuo „regimo“ iki „neregimo“, atskleisdamas mitų vaidmenį pasaulėžiūroje*
Žmogaus ir gyvūnų vaizdavimas baltų dailėje Dalyvauja dr. Marius Iršėnas Anonsas *Laida* Dailės istorikas Marius Iršėnas susitikimo Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“ metu papasakos apie tai, ką vadiname baltų daile ir ką priskiriame baltų palikimui, kokie žinomi seniausi žmogaus atvaizdai, siejami su baltų kultūra, kokie gyvūnai radiniuose vaizduojami dažniausiai ir kas būdinga baltų vaizdavimo stiliui
Vaikų mitinės baimės tradicinėje lietuvių pasaulėjautoje Dalyvauja etnologė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė Anonsas *Laida* Kokios mitinės būtybės tradiciniuose lietuvių vaikų gąsdinimuose populiariausios? Kokio pobūdžio ir su kuo susijusių vaikų gąsdinimų sutinkama dažniausiai? Ko siekiama, gąsdinant vaikus? Apie vaikų mitines baimes tradicinėje lietuvių pasaulėjautoje kalbėsime su etnologe, Vilniaus universiteto doktorante Vita Džekčioriūte-Medeišiene
Kūrybos realybė ir... padavimai, nupiešti smėlyje Dalyvauja dailininkė, meno dr. Monika Furmanavičiūtė Anonsas *Laida* „Skrajojančių ežerų“ žiūrovai kiekvienoje laidoje matė rankas, piešiančias padavimus smėlyje. Štai ir atėjo laikas pristatyti piešinių autorę. Dailininkė, meno daktarė Monika Furmanavičiūtė – garsi lietuvių jaunosios kartos tapytoja. Teirausimės, kokią realybę vaizuoja tapybos darbai ir kokios temos artimos, dar – apie kūrybinius eksperimentus, šaržus ir smėlio istorijas
POST SCRIPTUM „XX a. viduryje mes atsidūrėme tokioje padėtyje, kad žmogus, komanduojąs elektroninei mašinai, yra kartu ir galingas, ir bejėgis. (...) Ši disproporcija (...) sudaro, savaime aišku, milžinišką pavojų žmonijos egzistencijai. Užtat man atrodo, kad žmogaus mokslų sukūrimas yra ne tik XX amžiaus misija, bet ir visos žmonijos likimą determinuojanti būtinybė.“ Algirdas Julius Greimas Anonsas *Laida*
Nuo 2017 m. balandžio 16 d. laidų ciklą transliavo Balticum TV. Projektą iš dalies finansavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Kūrybinė grupė: Nijolė Jačėnienė / autorė: vedėja, režisierė, redaktorė Saulius Gudas / operatorius Natalija Kolesnik / operatorė Algis Galatiltis / montuotojas Eimantas Pivoriūnas / grafinio dizaino autorius Monika Furmanavičiūtė / smėlio piešinių autorė Kristijonas Lučinskas / muzikos autorius Sigutis Jačėnas / skaitovas
Už pagalbą dėkojame: Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai www.vabzdys.lt ‖ www.debesutakai.lt
Nuo 2018 m. balandžio 15 d. kviečiame žiūrėti naują laidų ciklą PO BALTŲ LIETUVĄ: PADAVIMŲ ŽEMĖLAPIS
NUO 2005 METŲ ĮGYVENDINTI RADIJO IR TV PROJEKTAI

© 2004-2017 VšĮ "Vieno aktoriaus teatras". Visos teisės saugomos. Laukiame Jūsų atsiliepimų ir pasiūlymų adresu sukasiplanetos@gmail.com